Beograd, 14. јунo 2022 – Pi Nacionalno konferencia palal o agorisardo projekto „Ciknjaripe e džipherdutne Romenge dukhavimasko thaj aver marginalizuime grupengo palal i pandemija COVID-19 an 18 lokalne somdirekcie“, savo realizuil pe ando ramo e programosko e Germaniake barjarimaske kooperaciako „Inkluzia e Romengi thaj aver marginalizuime grupengi andi Srbija“ suportuimo de katar Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit (GIZ) GmbH thaj ando partneripe e Ministeriumosa vaš e manuškane thaj e minoritetne hakaja thaj o amalikano dijalogo, sikade sesa e rezultata e projektnone aktivitetunenge. Von sesa phandle e nesave tar e klidutne aspektunenca kana si lav tar o kvaliteto e dživdimasko, sar kaj si i edukacia, informišipe, thaj o pašipe e pajeske vaš o pipe. Lengo generalno cilo sas o ciknjaripe e džipherdutne dukhavimasko e dženengo(muršengo, džuvljengo thaj e čhavrengo) katar o romano khetanipe thaj aver marginalizuime grupe maj but palal i pandemija Covid -19.

O projekto sas realizuimo de katar 1.julo 2021.beršesko dži ko 30.juno 2022.beršesko an 18 lokalne somdirekcie ((Нова Црња, Звездара, Крушевац, Краљево, Лозница, Бор, Ниш, Врање, Пирот, Владичин Хан, Стара Пазова, Ковин, Зрењанин, Смедеревска Паланка, Топола, Ваљево, Кањижа и Алибунар), a soro đindo e projektoske labarutnengo si maj but tar 800 Roma thaj aver marginalizuime familije.

An paluno berš dži kaj sas kerdino o projekto „„Ciknjaripe e džipherdutne Romenge dukhavimasko thaj aver marginalizuime grupengo palal i pandemija COVID-19 an 18 lokalne somdirekcie“, maj but tar 470 sikljovne resle dži kav ekspertsko thaj tehnikano suporto ando školuipe, 10 školenge sas dino ekipažo: 200 tabletura, maj but tar 800 familije sesa informišime tar i imunizacia thaj gadalestar sar te ašhaven o buvljaripe e epidemiako thaj lenge sesa ulavde e protektuimaske vastuša, maj but tar 500 familije an 10 talalstandardne care thaj an efta lokalne somdirekcie resle dži kaj sajekutni solucia kana vakaras tar o pašipe e pajeske vaš o pipe, a 10 alosarde lokalne sodirekcienge sas ulavdo trubuikano tehnikano ekipažo.

I konferencia putarda i ministarka vaš e manuškane thaj e minoritetne hakaja thaj o amalikano dijalogo i Gordana Čomić savi phenda an piro adresiripe kaj o tereno vaš o avutno keripe e bućako si o maripe kontra o rasizmo thaj kaj akava projekto mažutisarda te vidžain pe nesave stereotipura thaj e prejudicije ando amalipe.

-Amari bući si te crdas andre e Romen. Amen ando Ministeriumo kerdemas i decizija te ovas o labno savo e Romenge thaj averenge save inćaren dži kav o vazdipe e kulturako e manuškane thaj minoritetne hakajengo thaj e dijalogoske kulturako. Amen šaj te keras sa te ciknjaras i ekskludacia thaj ageja e Roma te dikhen pes sar e jekhajekhikane an sa e dživdimaske segmentura. Jekhune barijere po akava drom si e stereotipura thaj e prejudicije. E rezultatura e projektoske si gasave kaj šaj te phenas sar jekh kotor e gadala problemunengo si palal amare zeja, crdasas i konkluzija i Gordana Čomić.

I Darija Kisić, ministarka vaš i bući, bućarnipe, veteranunenge thaj socijane pučimata akcentuisarda kaj i romani populacija si jekh tar e maj dukhavde grupe po marketo e bućako, soske e napia thaj e aktivitetura e bućarnimaske politikako specijalno si adaptirime e akava bešutnenge kategorijake. Pale geja i prof.dr Kisić dija eksplikacija kaj ulavdi sama sas dini pe maj dukhavde grupe dži kaj sas i pandemija Covid -19, soske von maj anglal inćarde pe peste o impakto e ververikane faktorengo ando amalipe.

Ando ramo e napiengo e aktivne bućarnimaske politikako ulavdo akcento sas thodino po bućarnipe e dženengo katar i romani populacia. Maškar akala napia sas aktivno rodipe e bučako, džipherdutni edukacia, finansikano ispidipe sar subvencie vaš o širdipe e korkore peske bućako thaj e bućarnimasko - vakarda i Darija Kisić.

E publikake adresirisarda pes vi o šefo e departmanosko vaš i barvalimaski kooperacija katar i Ambasada e Phandlikane Republikako Germania andi Srbija o Kristijan Šeling, savo phenda kaj i pandemija majbut influišisarda e gadala majčorrolen save vi akana inćaren e konsekvence pi piri morći.

- Naisarindoj e kooperaciake e partnerunenca, i Germaniaki barjarimaski kooperacia resli te del adekvatno respunso pi pandemiaki kriza ageja kaj vazda e napia save suksesune sesa implementirime. Vakarindoj tar e kerdine napia, sar kaj si o pašipe e pajeste vaš o pipe, goda sikavel feri jekh tar e lungevakteske cilura e inkluziake sa e marginalizuime grupengo. Amen mangas te keras o sukseso an akava segmento thaj po amaro khetanikano drom. Klidutno faktoro vaš o reslipe e akava cilosko si o partneripe e lokalnone somdirekcienca, e publikane komunalne kompanijenca, e organizacijenca katar o civilno amalipe, e ministeriumenca, e Governosa, sar vi e agorutne labarutnenca. E godoleske ka keras sa te ačhas andi zor an amaro avutno keripe e bućako, te bi sa e forutnenge dasa o šajipe te oven inkluizuime and amalipe thaj te dikhen korkore pes sar o amalipasko kotor - vakarda o Kristijan Šeling.

O Ninoslav Jovanović, raštrako sekretatro katar o Ministeriumo vaš e manuškane thaj minoritetne hakaja, thoda akcento po goda kaj o pučipe e Romenge inkluziako naj feri o pučipe savo si les socijalni dimenzija, či kaj si lav vi tar e manuškane hakaja, tar o haka po bućikeripe, paj e pipeske thaj pe kondicie save den o digniteto e manušeske.

-But importantno komponenta si o suporto andi pajeski distribucia, vaj keripe e pajaske infrastrukturako, sar vi o vazdipe e kompletne pajeske drakhinako gote kaj ni sas akaja drakhin. Baro si amaro ilo godoleske kaj maj but tar 500 sikljovne sas len o suporto de katar o mentoro dži kaj sas i pandemija, thaj perdal o akava projekto donirisardam e tablet kompjutera thaj o tehnikano ekipažo e školenge. Naisarindoj e programeske savo ka ovel pi zor akava kurko thaj savo realizuis khetane e GIZ-osa thaj e Germaniake Ambasadasa, 30 učeškoluime Roma ka oven line pi bući andi somdirekciaki jekhori, phenda o Ninoslav Jovanović.

I Daniela Funke, direktorka ando GIZ Srbija, phenda sar lake si but drago kana dikhen pe konkretne rezultatura e projektoske, sar kaj si solucia vaš i pipski paj, suporto ando sićipe, mažutipe an kondicie e krizake, bućarnipe thaj jurikano suporto.

- Ando ramo e socijalne inkluziako vadže ačhen e problemura, ama dikhas e jakhenca kaj an 18 lokalne somdirekcie akava projekto šaj te kerel o impakto thaj te ciknjarel o dukhavipe e Romengo sar vi e aver marginalizuime grupengo. Sar bi kerasa akala rezultatura khetane e amare partnerunenca, aktivno kerdemas i bući an 65 forura thaj e komune andi Srbija e 30 organizacienca katar o civilno sektoro thaj 48 maškarutne thaj bare kompanie. O Programo „Inkluzia e Romengi thaj aver marginalizuime grupengi andi Srbija“ si les o reso vi te ciknjarel i diskriminacia, te oven line andi khetanikani bući vi e socijalne bućarutne, sikljarne, e džene save dikhen e dukhavde pacijentunen, thaj ageja khetanikanes te siguris jekh maj feder dinipe ando programo e socijalne suportosko - crda i konkluzija i Daniela Funke.

O projekto kerda o Generalno sekretarijato e Srbijake republikake Governosko sar o jurikano medijatoro e Timosko vaš i socijani inkluzija thaj ciknjaripe e čorrolimasko, a e partnera pi realizacija e projektosko sesa e amalipena o Centro vaš interaktivno pedagogija thaj Ekumensko humanitarno organizacia.

I dujto dženi e generalne sekretarosko e Srbijake Governosko i Tamara Stojčević palal o agorisardo projekto „Ciknjaripe e džipherdutne Romenge dukhavimasko thaj aver marginalizuime grupengo palal i pandemija COVID-19 an 18 lokalne somdirekcie“, vakarda kaj ando Srbijako Governo si buteder dđene katar o romano nacionaliteto save inćaren uče funkcije thaj kaj akava Governo ka del zor te oven len vi maj but. I menadžerka e timosko vaš i socijalni inkluzia thaj o ciknjaripe e čorrolimasko palal savo ačhel o Governo e Republikake Srbijako i Dragana Jovanović Arijas, crda i konkluzija kaj but si importantno te savore oven solidarne thaj kaj trubuikani si koordinacija sa e akterunengo ando čhinavdipe e problemunengo save phararen e majčorrole manušen.